Pagal įtampos lygį:
Maitinimo kabeliai gali būti skirstomi į vidutinės ir žemos įtampos kabelius (35 kV ir žemesnę), aukštos įtampos kabelius (virš 110 kV), itin-aukštos įtampos kabelius (275–800 kV) ir itin{5}}aukštos įtampos kabelius (1000 kV ir daugiau). Pagal esamą sistemą juos taip pat galima suskirstyti į kintamosios srovės ir nuolatinės srovės kabelius.
Pagal izoliacinę medžiagą:
Aliejumi-įmirkyti popieriumi izoliuoti maitinimo kabeliai: maitinimo kabeliai su alyva-įmirkyta popierine izoliacija. Jie turi ilgiausią taikymo istoriją. Jie yra saugūs, patikimi, ilgai tarnauja ir yra nebrangūs. Pagrindinis trūkumas yra tas, kad jų įrengimą riboja aukščių skirtumai. Nuo tada, kai buvo sukurta ne-lašeliu impregnuota popierinė izoliacija, aukščio skirtumo apribojimo problema buvo išspręsta, todėl alyva-įmirkyti popieriumi izoliuoti kabeliai ir toliau plačiai naudojami.
Maitinimo kabeliai su plastikine izoliacija: maitinimo kabeliai su ekstruzinio plastiko izoliacija. Dažniausiai naudojami plastikai yra polivinilchloridas, polietilenas ir susietas polietilenas. Plastikiniai kabeliai yra paprastos konstrukcijos, juos lengva gaminti ir apdoroti, jie yra lengvi, juos lengva tiesti ir montuoti, neriboja aukščio skirtumų. Todėl jie plačiai naudojami kaip vidutinės ir žemos įtampos kabeliai ir linkę pakeisti klampius impregnuotus popierinius kabelius. Didžiausias jo trūkumas yra dendritinis skilimas, kuris riboja jo naudojimą esant aukštesnei įtampai.
Guma-izoliuoti maitinimo kabeliai: izoliacijos sluoksnis pagamintas iš gumos su įvairiais priedais, kuri kruopščiai sumaišoma ir išspaudžiama ant laidžios šerdies, tada vulkanizuojama aukštoje temperatūroje. Jis yra minkštas ir elastingas, tinka dažnai judant ir mažais lenkimo spinduliais.
